- virtėti
- virtė́ti, vir̃ti, -ė́jo intr. būti parvirtusiam, gulėti: Virtė́ti ant lovos DŽ. Įlindo į girutę, išsitiesė po beržu ir virtėjo ligi vėlaus vakaro V.Bub.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pavirtėti — 1. intr. DŽ kurį laiką virtėti, pagulėti: Pavirtėti atsiguliau Srv. Reiktų ir man da pavirtėt Pn. Pavirtėjau ant lovos kojas ištiesus, kad gera, teip pasilsėjau Krs. 2. refl. pasivartyti: Kad nesopėtų pusiau, reikia pusiaugavėnios nakty nueitie… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirtėti — intr. virtint praleisti kurį laiką, išgulėti: Išvirtėjo tris dienas paslikas Slm. virtėti; išvirtėti; pavirtėti … Dictionary of the Lithuanian Language
virtėjimas — sm. (1) DŽ2 → virtėti … Dictionary of the Lithuanian Language